- šnipšt
- šnìpšt interj.
1. DŽ, NdŽ, KŽ šnibždėjimui, kuždėjimui nusakyti (ppr. kartojant): Aš šnìpšt šnìpšt šnìpšt pašnibždu [ką jie turi sakyti] Pšš. Viena kitai [davatkos] ausin šnipšt šnipšt ir rodo pirštu nemačion an šventojį LTR(Kp).
2. NdŽ trumpam sušnypštimui nusakyti: Įkaitino [geležį], įkišo į vandenį – šnipšt! LTsIV217.
3. nepasitenkinimui nusakyti: Jis tada tik šnìpšt baisiausiai nepatenkytas Vrn.
4. vėjo pūstelėjimui nusakyti: Biškį šnìpšt vėjas, a naktis, a diena – eina i mala Grž.
5. NdŽ, Jon, Grž kieno menkumui, pasibaigimui ar rezultato nebuvimui nusakyti: Iš pūdo geležes išejo šnìpšt Trgn. Jau, vaikai, obuolių šnìpšt Mrj. Kam gražus gyvenimas, o kam šnìpšt Slnt. Laukėm laukėm – šnìpšt i nėra Šd. ^ Dirbo dirbo ir padirbo šnipšt PPr33(An).
◊ nė̃ (aneĩ, neĩ, ne) šnìpšt BŽ1071. DŽ, Jnš visiškai nieko, nei žodžio (nepasakyti, neprasitarti): Ka mun nė̃ šnìpšt išejusi svetur nepalotumi! Vvr. Vaikai, ar nenutilsit! Kad man aneĩ šnìpšt! Alv. Neĩ šnìpšt nepasakė Rod.2. ničnieko, nė trupučio (neduoti, nesuprasti, nemokėti ir pan.): Jie visą turtelį išsidalino, o man nė̃ šnìpšt Mrj. Ne šnìpšt motynai nedevė Pvn. Be to, jis prisimena jaunąjį mokytoją Gerberį, kuris nė šnipšt nesupranta lietuviškai I.Simon. Vincukas išmoko skaityt ir rašyt, o Tadukas nė šnipšt – tik laiką sugaišo rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.